Naujienos

2006 m. lapkričio 16 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas yra taisytinas iš esmės, t.y., atsižvelgiant į šį nutarimą, įstatymas turės būti iš esmės peržiūrėtas ir pakeistas.

Konstitucinis Teismas taip pat nutarė, kad Konstitucijai prieštarauja daugelis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatų, reguliuojančių dvigubą pilietybę (pernelyg platus ratas asmenų, galinčių įgyti dvigubą pilietybę; galimybė susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakius kitos valstybės pilietybės ir pan.). Konstitucinis teismas pripažino, kad visos arba iš dalies Konstitucijai prieštarauja šios Pilietybės įstatymo (dabartinės redakcijos) nuostatos: 1 straipsnio 1 punktas; 16 straipsnio 1 dalis; 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis; 18 straipsnio 2 dalis; 20 straipsnio 2 dalis. Taip pat pripažino prieštaraujančia Konstitucijai Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai repatrijavimo sąvoką (žr. Konstitucinio Teismo nutartį).

Įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui nuostatos reglamentuojančios dvigubą pilietybę nebegalės būti taikomos. Tačiau iki to laiko, kol nebus pakeistas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklių ir prisiekimo Lietuvos Respublikai taisyklių patvirtinimo“, nebus nustatyta, kokia tvarka turi būti priimami dokumentai asmenų, turinčių kitos valstybė pilietybę, ir norinčių pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar susigrąžinimo. Nepakeitus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, nėra aišku, kaip dviguba pilietybė bus sureglamentuota ateityje, kadangi Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, jog, vadovaujantis Konstitucijos 12 straipsniu, dviguba pilietybė yra galima, tačiau tokia galimybė turi būti numatyta tik labai išimtinais atvejais (o ne taip plačiai, kaip tai reglamentuoja dabartinis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas).