Garbės konsulai

Garbės konsulai

Herman Kasper Adriaan De Lange
Garbės konsulas Šiaurės Brabanto, Zelandijos, Utrechto ir Gelderlando provincijose

Lina Sotničenkaitė van Kesteren

Garbės konsulė Drentės, Groningeno ir Fryzijos provincijose

Aloys Bruggeman
Garbės konsulas Limburgo provincijoje

Apie garbės konsulų funkcijas

Beveik visos pasaulio šalys, tarp jų ir Lietuva, be oficialių diplomatinių atstovybių ir karjeros konsulų vadovaujamų įstaigų steigia ir garbės konsulatus, vadovaujamus paskirtųjų garbės konsulų. Pagrindinis tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis konsulinių pareigūnų kategorijas, klases, statusą, pareigas, teises ir privilegijas, yra daugelio pasaulio valstybių 1963 metais ratifikuota Vienos konvencija dėl konsulinių santykių.

Garbės konsulais gali būti skiriami įvairių profesijų žmonės: visuomenės veikėjai, verslininkai, politikai, meno pasaulio atstovai. Steigiant garbės konsulatus atsižvelgiama į formuojamus naujus Lietuvos užsienio politikos prioritetus ir ekonominį bendradarbiavimą su užsienio šalimis, į konkrečios valstybės politinę, ekonominę reikšmę Lietuvai.

Garbės konsulų funkcijos:

• Skatinti Lietuvos ir valstybės, kurioje įsteigtas garbės konsulatas, draugiškus santykius ir plėtoti prekybinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius ir švietimo ryšius
• Ginti Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų interesus priimančiosios valstybės konsulinėje apygardoje ir teikti jiems reikalingą pagalbą
• Reprezentuoti Lietuvą viešuose renginiuose ir susitikimuose
• Bendradarbiauti su priimančiojoje valstybėje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ir išeivija
• Atlikti kitas funkcijas, kurios yra būtinos Lietuvos ir priimančiosios valstybės bendradarbiavimui palaikyti ir Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų interesams konsulinėje apygardoje ginti.

Dėl savo išskirtinio pobūdžio garbės konsulų institucija yra svarbi daugelio valstybių diplomatinės ir konsulinės sistemos dalis.

Garbės konsulų nuostatai