Informuojame, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Nyderlandų Karalystėje už konsulines paslaugas galima atsiskaityti tik mokėjimo kortele.

2020 m. vasario 14 d. 15:00 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje Nyderlandų Karalystėje santuoką įregistruos Vilius STONKAITIS gim. 1985-12-01, ir  Eglė VILŪNAITĖ, gim. 1987-04-20.

Informuojame, kad pertvarkant konsulinių funkcijų atlikimo organizavimo tvarką nuo 2019 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlandų Karalystėje nepriims ir nenagrinės prašymų išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą.

Visais kelionių po Šengeno erdvę klausimais Nyderlandų Karalystėje teisėtai gyvenantys trečiųjų valstybių piliečiai turi teirautis Nyderlandų Karalystės migracijos tarnyboje.

Lapkričio 28 Leideno universitete Hagoje vyko Lietuvos ambasados Nyderlanduose inicijuota vieša diskusija „Molotovo-Ribentropo paktas ir jo pasekmės: įtakos sferos Europoje”.

Sveikindamas diskusijos dalyvius, Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Vidmantas Purlys sakė, kad geriau suvokdami dviejų totalitarinių režimų susitarimo 1939 metais poveikį Europai, galime geriau įvertinti iššūkius saugumui ir stabilumui šiuo metu – tarptautinės teisės viršenybės menkinimą, neteisėtą jėgos panaudojimą, dezinformaciją ir manipuliavimą istoriniais faktais.

Pagrindinį pranešimą diskusijoje perskaitė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas dr. Kęstutis Kilinskas.

Viešąją diskusiją organizavo Nyderlandų totalitarinių režimų ir jų aukų tyrimų fondas, tarptautinių santykių studentų asociacija BASIS, prisidedant Europos komunistinės priespaudos institutui, Lenkijos ir Lietuvos ambasadoms Nyderlanduose.

Šiais metais minima 1939 metų rugpjūčio 23 dieną sudaryto Stalino-Hitlerio pakto 80-ties metų sukaktis. 2009 metais Europos Parlamentas šią dieną paskelbė Europos visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminties diena.

Lapkričio 28 dieną Cheminio ginklo konvencijos Valstybių narių konferencijos Hagoje (Nyderlandai) metu vienbalsiai pritarta Lietuvos kandidatūrai į Cheminio ginklo organizacijos (OPCW) Vykdomąją tarybą 2020-2022 metų laikotarpiui.

Savo kalboje Lietuvos nuolatinis atstovas Vidmantas Purlys pabrėžė, kad Lietuva apgailestauja, jog pastaraisiais metais cheminis ginklas buvo panaudotas įvairiose pasaulio dalyse. Lietuva prisidės prie OPCW pastangų, kad šie grubūs tarptautinės teisės pažeidimai būtų ištirti ir nustatyta atsakomybė už jų įvykdymą. Ambasadorius taip pat pažymėjo, kad Lietuva ir toliau nuosekliai sieks atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Baltijos ir kitose jūrose paskandintą cheminį ginklą, skatins bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija šiuo klausimu.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija prižiūri Cheminio ginklo konvencijos įgyvendinimą, kuri buvo priimta 1997 metais. Konvencijos tikslas – siekti visų cheminių ginklų sunaikinimo. Konvencijai priklauso 193 valstybės narės. Vykdomoji taryba yra viena svarbiausių OPCW institucijų, rengianti ir svarstanti svarbiausius organizacijos sprendimus. Jai priklauso 41 valstybė.

Lapkričio 26 dieną Lietuvos ir Lenkijos nuolatinių atstovybių prie Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) iniciatyva Cheminio ginklo konvencijos valstybių narių konferencijos Hagoje metu surengta diskusija jūrose paskandinto cheminio ginklo klausimais.

Lietuva nuolat siekia atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į jūrose paskandinto cheminio ginklo problemą, kurios sprendimui reikia nuoseklaus tarptautinių organizacijų, vyriausybių, mokslo, pramonės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo.

Diskusijos metu aptartas galimas Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos vaidmuo, skatinant tokį bendradarbiavimą.

Sveikindamas diskusijos dalyvius, Lietuvos nuolatinis atstovas ambasadorius Vidmantas Purlys pažymėjo, kad Baltijos ir kitose jūrose paskandinto cheminio ginklo problema yra aktuali saugumo, aplinkos apsaugos, ekonominės veiklos jūrose ir kitais požiūriais. Ambasadorius kvietė OPCW imtis aktyvesnio vaidmens šioje srityje, skatinti bendradarbiavimą ir mokslinius tyrimus.

Lietuvos Nacionalinio gamtos tyrimų centro atstovė Janina Pažusienė pristatė tyrimus apie genetinius žuvų, sugaunamų cheminių ginklų laidojimo vietose, pakitimus.

Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo palaidota apie 40 tūkstančių tonų cheminio ginklo amunicijos, kurios sudėtyje apie 13 tūkstančių tonų nuodingų medžiagų.

Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlandų Karalystėje skelbia kandidatų atranką raštvedžio (-ės) pareigybei užimti.